Pagalba įvairiose situacijose...
Sveiki atvykę » Literatūra » V. Mačernio „Trečioji vizija“ analizė ir interpretacija

V. Mačernio „Trečioji vizija“ analizė ir interpretacija

Sigita, 2015-04-20, www.pasakukampelis.eu
Vytautas Mačernis - Trečioji vizija

V. Mačernis – XX a. prad. poetas – žemininkas. Jis kūrė sonetus, trioletus. Vienintelis visiškai išbaigtas jo kūrinys – „Vizijos“, jis sudarytas iš septynių dalių, įžangos ir pabaigos. Tai kūrinys, kuriame atsiskleidžia autoriaus ryšys su praeities išgyvenimais. Autoriui labai svarbūs jo gimti namai ir senolė.

Trečioji vizija yra tarsi suskirstyta į tris dalis. Vidurinė dalis ir yra pati vizija – dvasinis žmogaus išgyvenimas, tam tikra būsena.

Vizija pradedama nuo ervdės – seno ir apleisto sodo – vaizdavimo. Tačiau lyrinį subjektą nuo vaizdo sode skiria tvora – „per statinius vidun pasižiūrėjau“. Lyriniam subjektui rėgėjimą pažadina „seniai jau padžiauta skara“. Skara – praeities simbolis, kuris tarsi atgaivina lyrinio subjekto prisiminimus apie seniai pamirštus laikus, kai jis dar buvo vaikas. Lyrinis subjektas mato sodą , pasipuošusį baltu rūbu, ir tie balti žiedai pažadina regėjimą apie senolę „Ir šviesiame regėjime mačiau jaunosios rūbuose senolę skaisčią“. Senolės skaistumas reiškia jos išminties skaistumąir jos sielos gražumą. Senolė pasirodė lyg angelas ir „lengvučiais žingsniais pasikėlė eit per žemą“, o „jos akys buvo skaisčios lyg kalnuos du ežerėliai gilūs“. Lyriniam subjektui senolė – brangus širdžiai žmogus, atliekantis laimintojos vaidmenį „drąsiu mastu laukus palaimino“. Palaimina ir vėl nutolsta kaip miražas.

Lyrinis subjektas, patyręs šį taip mielą jo širdžiai rėgėjimą, vėl nori grįžti į tą patį sodą, kur „Plevena praeities šešėliai“. Tačiau tokio paties rėgėjimo nepatiriama. Todėl lyrinis subjektas jaučiasi „lyg tas keleivis tyrų smėlyje suklupęs“. Jis – vienišas ir sugniuždytas nežinios. Jo „svajonės lyg silpni drugeliai prieblandoj miršta“, nes lyrinis subjektas suvokia, kad jo noras išgyventi praeitį niekada neišsipildys. Vizija baigiama senolės laiminimo prisiminimu. Ji palaimina ne tik laikus, bet ir patį lyrinį subjektą, kuris jaučia „gaivinančius lašus ant lūpų lašant“. Tie lašai suteikia lyriniam subjektui tvirtumo ir vilties nepasiduoti.

Trečiojoje vizijoje didžiausias dėmesys yra skiriamas senolei, tačiau yra svarbūs ir kiti dalykai: gimtasis sodas, senolės skara. Tai dalykai, kurie ir sužadina regėjimą. Autoriui yra svarbus ir laiminimo motyvas, jis kūrinyje minimas keletą kartų. Trečiojoje vizijoje aprašomas ne ateitis, o praeitis, kuri yra žymiai gražesnė ir mielesnė.

Analizės ir interpretacijos autorė: Sigita Rimkevičiūtė

Įmonės
(mini interneto svetainės)
Transportas:

Finansai:

Draudimas:
Šaunioji matematika
Pasakų kampelis
Naminių tortų kepimas Joniškio rajone +370 676 13919
© viskoDAUG.eu
Atnaujinkite slapukų nuostatas