Pagalba įvairiose situacijose...
Sveiki atvykę » Literatūra » Rašinys „Antano Strazdo kūrybos motyvai ir žanrai“

Rašinys „Antano Strazdo kūrybos motyvai ir žanrai“

Sigita, 2015-04-20, www.pasakukampelis.eu
Rašinys „Antano Strazdo kūrybos motyvai ir žanrai“

Antano Strazdo tėvai – baudžiauninkai, ėję lažą. Gal dėl to jis visą savo gyvenimą buvo atžarus ponijai. A.Strazdas nepataikavo nei bažnytinei vyresnybei, nei dvarininkams. Jis jautėsi svetimas bajoriškai aplenkėjusių klebonijų ir dvarų kultūrai. A.Strazdas ir nemokėjo pataikauti, dėl to ir kildavo nemažai konfliktų. Buvo persekiojamas, tardomas dėl savo eilėraščių, kuriuose atsispindėjo neapykanta ponijai, jo paties gyvenimas. Gal todėl jo eilėraščiai graudūs, lyriški, kupini užuojautos. Ir visai nedaug yra humoristinių.

Štai eilėraštis „Aušra“ – dinamiškas bundančios gamtos paveikslas. Peizažą matome kaip paveiksle: „pasvydo“ aušrinė žvaigždė, „jautelis, laukan eidamas“ kasa žemę, saulelė teka „aukso žiedais“ mirgėdama, krinta perlų rasa, žaliuoja pievelė, lekia kiškelis. Bet vaizdus dar girdime kaip muzikos kūrinyje: gaidelis gieda, vieversys „griaudžia padangėm“, jautelis baubia, sušneko paukšteliai, gegužė kukuoja, karvelis „brūkuoja“. Labai judri eilėdara, vaizduojanti kaimo buitį. Neaiškus paskutinis posmas:

„Pražuvo,

Pirkti čėsai pražuvo,

Vis jau kitaip, neg buvo“.

Ar čia paties poeto bėdos „pražuvo“, ar visos Lietuvos – sunku pasakyti. Gamtos ir baudžiauninkų gyvenimo ryšys vaizduojamas eilėraštyje „Strazdas“. Šis eilėraštis artimas idilei. Eilėraštis prasideda kiek pakeistais liaudies dainos žodžiais: „ei tu tu tu, strazdelis, tujau mandrus paukštelis, kur tu tupėjai lazdynų krūme?“...

Toliau paukštelis gieda apie valstiečių darbus , išaušus pavasariui. Nepastebimai jungiasi  gamtos ir darbų idiliški piešiniai: sakoma, kad ir „saulelė kaitresnė“, „pievelė linksmesnė“ ir klausia strazdelis, kodėl „piemuo negano“...

Šiame eilėraštyje sutinkame deminutyvų: saulelė, berželis, artojėliai bei iš liaudies dainų paimti pastovieji epitetai (tamsios girios, aukšti kalneliai, saulelė kaitresnė, saldus vėjelis).

Šis eilėraštis ne tik ypatingas tuo, kad artimas liaudies dainoms, bet ir tuo, kad žmogus ir paukštis susilieja į vieną subjektą – poetą. Paukščio giesmė išreiškia paties A.Strazdo kūrybos paskirtį – paguosti valstietį:

„Reiškiu, giedu, linksminu,

Smūtna žmogų raminu,

Tiešydams gražioms giesmelėms“

Bjauri žiema pasitraukia, ateina linksmas pavasaris, ir tai reikia suprasti, kad ateis lengvesnis gyvenimas.

A.Strazdo elėraščių tarpe yra ir pastorašliškų eilėraščių, vaizduojančių piemenų gyvenimą. Vienas iš jų – „Piemenų giesmė“. Čia optimistiškai piešiami kaimo buities vaizdai. Elegijos – „Giesmė apie siratas“ ir „Ei Dieve Dievulaitis“. Panagrinėsiu „Giesmę apie siratas“. Našlaičių likimas visada sunkus. Beturtis vaikinas eina per žmones tarnaudamas. Eilėraštyje aiškiai matyti ir socialinė gija: šeimininkai lepina savo sūnų, jam kloja pūkinį patalą, o našlaičiui – „po galva kumštelis“. Belieka tik šauktis Dievo. Eilėraštyje girdėti ir liaudies dainų apie našlaičius motyvai. Eitų vaikinas ant tėvų kapų, bet:

„Ana ant mano tėvėlį

Užžėlė žolės takelį,

Kapą motinėlės

Užvertė šiekštelės, -

Nedaisiu“.

Artimiausias liaudies dainoms yra eilėraštis „Gegužėlė“, tačiau čia nebėra idiliškumo. Gegužėlė vėl, panašiai kaip strazdas, kalbasi su žmonėmis, tačiau jie sulaukia kaltinimų. Laisva gegužėlė gailisi žmonių dėl jų piktumo, žiaurumo. Gegužėlė liūdna, jai skaudu dėl žmonių. Ji sako:

„Ale ant jum žiūrėdama,

Jūsų piktą apsėjimą,

Giedu visuomet verkdama,

Gailysta man didi ima“.

Šio eilėraščio Vilniaus cenzoriai spausdinti neleido, nes įžvelgė kažkokį liaudies kiršinimą prieš ponus. Jiems net laisvas paukštelis kėlė baimę.

Jau vien iš nagrinėtų eilėraščių galėtume pasakyti, kad Strazdas grynas sentimentalistas, nes sentimentalistai dažniausiai liūdėdavo. Tačiau taip nėra, tarp A.Strazdo eilėraščių yra ir humoristinių („Kiškelis“, „Priečastis mergos“, satyrinis eilėraštis „Pagrabas Palčio“). Savo humoristiniais eilėraščiais bei satyra A.Strazdas pašiepia bažnytinę vyriausybę, ponus. Šiuose eilėraščiuose pilna liaudiško humoro.

Tarp A.Strazdo eilėraščių galime sutikti giesmių. Štai viena iš jų – „Giesmė Rygos miestui pagerbti“. Čia išaukštinamas Rygos miestas. Poetas pasakoja, kad čia atplaukia iš visų kraštų: Anglijos, Danijos, Ispanijos, Švedijos, Prancūzijos. Ir Lietuva Rygos miestui tiekia „derlių stebuklingą ir ratuota iškeliauna, nes mainais daug prekių gauna“.

Taigi A.Strazdas rašė įvairius eilėraščius. Tačiau dauguma jo eilėraščių kupini graudaus lyriškumo. Todėl jį laikome pirmuoju lietuvių poezijos lyriku. A.Strazdas pirmasis sujungė asmeninę, individualią kūrybą su liaudies dainomis. Netrukus atėjusi Romantizmo epocha atsigręžė į tautosaką, liaudies meną, kultūrą, A.Strazdas tarsi išpranašavo tą atsigręžimą.

(S. Rimkevičiūtė)

Įmonės
(mini interneto svetainės)
Transportas:

Finansai:

Draudimas:
Šaunioji matematika
Pasakų kampelis
Naminių tortų kepimas Joniškio rajone +370 676 13919
© viskoDAUG.eu
Atnaujinkite slapukų nuostatas